MOKYMOSI FORMATAI

Stembridge School vaikai mokosi ne tik „prie suolų“. Mūsų mokykloje yra daug įdomių ugdymo formatų.

MOKYMOSI
FORMATAI

HAKATONAS IR TYRIMŲ IŠŠŪKIS

Daugeliu atžvilgių šie formatai yra panašūs. Skirtumas tas, kad hakatone vaikams reikia sukurti tam tikrą produktą arba jo MVP (minimaliai gyvybingą produktą), o iššūkyje – įrodyti arba paneigti hipotezę.

KAIP VISKAS VYKSTA

Mokiniai skirstosi į komandas – savo noru arba burtų keliu. Dažniausiai komandos sudaromos iš skirtingų klasių mokinių. Taip sukuriama įvairaus amžiaus grupė, kurioje vaikai gali puikiai lavinti socialinės sąveikos ir tarpusavio mokymosi įgūdžius – kai vyresnieji mokosi mokyti jaunesniuosius, o jaunesnieji mokosi daugiausia per mėgdžiojimą. Tai naudingas įgūdis, kuris vėliau pravers dirbant bet kuriame kolektyve.

Mokiniai kelia idėjas projektams (jei tai hakatonas) arba hipotezes. Mokinių pasirinkimas temų atžvilgiu neribojamas, gali būti tik pasiūlytos kryptys, pavyzdžiui, ekologija, aplinka ir kt.

Mokiniai kelia idėjas projektams (jei tai hakatonas) arba hipotezes. Mokinių pasirinkimas temų atžvilgiu neribojamas, gali būti tik pasiūlytos kryptys, pavyzdžiui, ekologija, aplinka ir kt.

Tiek iššūkio, tiek hakatono metu yra tiriamoji dalis. Pirmuoju atveju ji paprastai būna gilesnė. Tačiau kurdami projektą hakatone vaikai taip pat atlieka tyrimus. Pavyzdžiui, potencialių produkto vartotojų apklausas. Arba aiškinasi, kaip techniškai galima įgyvendinti savo idėją.

Darbas trunka dvi–tris dienas, per kurias, lydimi mokytojų, mokiniai praeina visus tyrimo ar projektavimo etapus, mokosi dizaino mąstymo, mokslinio mąstymo, ugdo analitinius ir sintetinius gebėjimus.

Darbas trunka dvi–tris dienas, per kurias, lydimi mokytojų, mokiniai praeina visus tyrimo ar projektavimo etapus, mokosi dizaino mąstymo, mokslinio mąstymo, ugdo analitinius ir sintetinius gebėjimus.

Remdamiesi darbo rezultatais, mokiniai rengia prezentacijas ir gina projektus. Tyrimų iššūkyje svarbu tai, kad hipotezė gali nepasitvirtinti. Tai labai svarbus mokymosi proceso momentas, kurį vaikai turi išgyventi. Kad ir kaip būtų, jie jaučia baimę suklysti, būti neteisūs. Toks darbo formatas, kai hipotezė pasirodo esanti klaidinga, padeda šią baimę įveikti.

Hakatonai ir iššūkiai baigiami refleksija.
Refleksijos metu svarbu nukreipti vaiką nuo kitų veiksmų analizės prie savo paties veiksmų analizės. Mokinys turi pats žinoti ir suprasti savo stipriąsias bei silpnąsias puses.
PASINĖRIMAS

Pasinėrimas – tai susipažinimas su tam tikra tema iš įvairių pusių ir per integraciją su visais (pagal galimybes) mokomaisiais dalykais. Priklausomai nuo tikslų, programos ir mokinių amžiaus, mokymosi temos gali labai skirtis – nuo kelionių ir žmogaus kūno sandaros iki valstybės sistemos ir naudingųjų iškasenų.

Svarbu tik išlaikyti pasinėrimo tikslą: sukurti sąlygas vientisam, sisteminiam aplinkinio pasaulio matymui, taip pat suteikti galimybę ir laiko apibendrinti bei struktūruoti tai, kas buvo išgyventa per dieną.
Mokiniams augant, integracija tampa gilesnė: atsiranda tarpdisciplininiai požiūriai, plečiasi akiratis. Palaipsniui galime pereiti prie tokių temų kaip, pavyzdžiui, „Pasaulis kaip tekstas“ – kai mokiniai jau pasirengę suvokti realybę per apibendrintas sąvokas, simbolius ir vientisas kategorijas. Pasinėrimas kaip metodika neįpareigoja laikytis tam tikro formato. Nors mokytojai stengiasi šią dieną padaryti neįprastą, todėl pasinėrimą dažnai jungia vientisas žaidimas ar kvestas. Tačiau tai gali būti ir konferencija, debatai bei daugelis kitų tiek inovatyvių, tiek klasikinių formatų.
KAIP VISKAS VYKSTA ŽAIDIMO FORMATO PAVYZDŽIU
  • TEMA
    Dienos temą gali siūlyti tiek mokytojai, tiek mokiniai, žaidimo scenarijų ar formatą taip pat gali parengti mokiniai, tačiau šiuo metu ugdymo turinio užpildymas lieka mokytojų atsakomybe.
  • KOMANDOS
    Paprastai didžiąją dienos dalį vaikai praleidžia įvairaus amžiaus komandose, į kurias susiburia savarankiškai. Ir pradeda vykdyti užduotis.
  • ARTEFAKTAI
    Už įvykdytas užduotis vaikai gali gauti artefaktus arba užuominas, kurių dėka pasiekia pagrindinį tikslą. Pavyzdžiui, atlikdami mokytojų užduotis, jie renka detales kosminio laivo modeliui.
  • MARŠRUTAS
    Mes siekiame perleisti mokiniams atsakomybę už jų pačių ugdymą, todėl labai dažnai pasinėrimai neturi privalomo, nustatyto maršruto, o užduotis mokiniai gali imti iš bet kurių mokytojų savo nuožiūra. Pavyzdžiui, norėdama gauti tą patį artefaktą, komanda gali atlikti tiek istorijos, tiek matematikos užduotis, arba siūlomos skirtingų lygių užduotys – vaikai patys sprendžia, kur jie stiprūs ir kokiu būdu gali pasiekti tikslą.
  • PROJEKTO PREZENTACIJA
    Surinkusi reikiamus artefaktus ar užuominas, komanda sukuria savo modelį ar projektą. Po to vaikai pristato savo darbą, o mokiniai iš kitų komandų klauso. Tai svarbi dalis, nes vaikai gauna informaciją, kurią interpretavo kitos komandos, taip dar giliau pasinerdami į temą.
  • REFLEKSIJA
    Darbas baigiamas refleksija kiekvienoje komandoje. Refleksijos metu mokytojai orientuoja vaikus analizuoti savo veiksmus ir darbą, o ne vertinti kitus.
KAIP VISKAS VYKSTA ŽAIDIMO FORMATO PAVYZDŽIU
  • TEMA
    Dienos temą gali siūlyti tiek mokytojai, tiek mokiniai, žaidimo scenarijų ar formatą taip pat gali parengti mokiniai, tačiau šiuo metu ugdymo turinio užpildymas lieka mokytojų atsakomybe.
  • KOMANDOS
    Paprastai didžiąją dienos dalį vaikai praleidžia įvairaus amžiaus komandose, į kurias susiburia savarankiškai. Ir pradeda vykdyti užduotis.
  • ARTEFAKTAI
    Už įvykdytas užduotis vaikai gali gauti artefaktus arba užuominas, kurių dėka pasiekia pagrindinį tikslą. Pavyzdžiui, atlikdami mokytojų užduotis, jie renka detales kosminio laivo modeliui.
  • MARŠRUTAS
    Mes siekiame perleisti mokiniams atsakomybę už jų pačių ugdymą, todėl labai dažnai pasinėrimai neturi privalomo, nustatyto maršruto, o užduotis mokiniai gali imti iš bet kurių mokytojų savo nuožiūra. Pavyzdžiui, norėdama gauti tą patį artefaktą, komanda gali atlikti tiek istorijos, tiek matematikos užduotis, arba siūlomos skirtingų lygių užduotys – vaikai patys sprendžia, kur jie stiprūs ir kokiu būdu gali pasiekti tikslą.
  • PROJEKTO PREZENTACIJA
    Surinkusi reikiamus artefaktus ar užuominas, komanda sukuria savo modelį ar projektą. Po to vaikai pristato savo darbą, o mokiniai iš kitų komandų klauso. Tai svarbi dalis, nes vaikai gauna informaciją, kurią interpretavo kitos komandos, taip dar giliau pasinerdami į temą.
  • REFLEKSIJA
    Darbas baigiamas refleksija kiekvienoje komandoje. Refleksijos metu mokytojai orientuoja vaikus analizuoti savo veiksmus ir darbą, o ne vertinti kitus.
Ką suteikia šiuolaikiniai mokymosi formatai
  • Darbas komandoje, kuris lavina socialinius įgūdžius ir tarpusavio mokymosi įgūdžius.
  • Baimės suklysti nugalėjimas ir lankstumo ugdymas aplinkybėms – tiek hakatone, tiek iššūkio metu kažkas gali nepavykti arba pavykti ne taip, kaip norėjosi.
  • Įvairaus amžiaus bendravimas. Dažniausiai pasinėrimo metu vienoje komandoje atsiduria vaikai iš skirtingų klasių. Tai padeda jaunesniems mokytis iš vyresnių, o vyresniems – prisiimti atsakomybę saugioje ir patogioje aplinkoje.
  • Galimybė išgyventi tam tikrą temą. Mokiniai dirba, įsijaučia į roles, iškart pritaiko gautas žinias.
  • Savarankiškumas – darbas su laiku, atsakomybės pasiskirstymas. Mokytojai tik nukreipia vaikus, bet nekontroliuoja ir neatlieka darbo už juos.
  • Vaiko asmenybės atskleidimas – tokiais darbo formatais vaikai pasireiškia kitaip nei kasdienėje dienotvarkėje. Čia gali suveikti tiek naujumo efektas, tiek įprastų rolių ir lūkesčių nuėmimas. Be to, siekiame suteikti daugiau laisvės ir atsakomybės – vieniems tai taps dovana ir galimybe, o kitiems – neįveikiamu iššūkiu. Dėl ilgesnės trukmės į užsiėmimus galime įtraukti tokias veiklas, su kuriomis vaikas negali susidurti pamokoje, o tai reiškia, kad kiekvienas gauna galimybę pasirodyti kitaip.

  • Savipažinimas – pats vaikas sužino apie save, savo interesus, gebėjimus, ketinimus ir tikslus.
  • Galimybė suformuoti vientisesnį pasaulio vaizdą. Nė viena tema neegzistuoja atskirai, o yra susijusi su kitomis.
  • Galimybė rasti papildomą motyvaciją mokytis. Tokie formatai padeda sudominti vaiką per patį mokymosi procesą. Dažnai vaikai taip įsitraukia, kad patys nustemba, kaip sužinojo ką nors nauja.
  • Mokytojai ir mokiniai tampa lygiaverčiais proceso dalyviais – mokiniai tampa ugdymo turinio bendraautoriais, keičiasi mokinių požiūris į mokytoją ir jo dėstomą dalyką.
  • Savo darbo prezentavimo įgūdžių lavinimas, rezultatų aptarimas.